Žiemos iššūkiai odai!.. Ką pataria specialistai?!
Vėjas, temperatūros pokyčiai, sausas oras – visa tai tenka iškęsti veido odai šaltuoju metų laiku. „Eurovaistinės“ vaistininkė Santa Gasparavičiūtė sako, kad šiuo sezonu svarbu stebėti odos būklę ir prireikus pakoreguoti savo grožio rutiną bei pasirūpinti odos apsauga nuo šalčio.
Vaistininkė S. Gasparavičiūtė pasakoja, kad temperatūros svyravimai, vėjas, šaltis dirgina mūsų odą, todėl ji gali būti paraudusi, išsausėjusi, šerpetojanti. „Tai atrodo ne tik neestetiškai, bet apsunkina gyvenimą, sukelia nemalonius pojūčius“, – sako vaistininkė.
Neigiamai odos būklę veikia ir dėl šildymo išsausėjęs patalpų oras, todėl, anot vaistininkės, naudinga ne tik reguliariai vėdinti patalpas, bet ir jas papildomai drėkinti.
Odos būklę neigiamai veikia temperatūrų svyravimai, todėl labai svarbu bent jau kiek galime saugoti nuo jų odą. „Veidą ir rankas rekomenduojama plauti kūno temperatūros vandeniu, jis neturėtų būti karštas, nors kartais grįžus iš laiko, atrodo, kad taip galėsime sušilti, tačiau tai klaidinga nuomonė“, – įspėja vaistininkė.
Gerai odos būklei taip pat svarbu pasirūpinti, kad organizmui netruktų naudingų medžiagų, todėl vaistininkė primena skirti dėmesio sveikai ir subalansuotai mitybai, pasirūpinti, kad ir šaltuoju metų laiku racione būtų šviežių vaisių ir daržovių. Taip pat gerti pakankamai vandens ir pasirūpinti, kad organizmui netrūktų skysčių.
Žiemą, prieš einant į lauką, vaistininkė rekomenduoja atsisakyti drėkinančių kremų ir verčiau rinktis maitinančius, kurių sudėtyje būtų kuo daugiau natūralių medžiagų, aliejų, pavyzdžiui, šaltalankių, kokosų. Drėkinančius kremus rekomenduojama naudoti tik prieš miegą, kai neplanuojame eiti į žemą temperatūrą.
Svarbu prisiminti, kad ir šaltuoju metų laiku reikėtų pasirūpinti SPF apsauga nuo saulės.
Kai kurie žmonės šaltuoju metų laiku susiduria su alergija šalčiui, dar kitaip vadinama šalčio dilgėline. „Ji prasideda, kai žmogus patenka į šaltą aplinką ar net suvalgius šalto maisto, oda parausta ir patinsta. Pasitikrinti, ar turite šalčio alergiją galite ir namuose. Jums teriekia dilbio pusėje prie odos priglausti ledo gabalėlį ir stebėti, kaip oda reaguoja. Jeigu esate alergiški šalčiui, labai svarbu tinkamai pasirūpinti savo oda ir naudoti apsauginius kremus nuo šalčio“, – pataria vaistininkė ir rekomenduoja namų vaistinėlėje turėti vaistų nuo alergijos, jeigu esate alergiški šalčiui.
10 odos priežiūros taisyklių šaltuoju sezonu:
1. Odą plaukite kūno temperatūros vandeniu, venkite ypač karšto vandens.
2. Gerkite pakankamai vandens.
3. Pasirūpinkite apsauga nuo saulės.
4. Šaltuoju sezonu rinkitės maitinančius kremus.
5. Skirkite dėmesio sveikai ir subalansuotai mitybai.
6. Drėkinkite sausą patalpų orą.
7. Rinkitės priemones, kurių sudėtyje galima rasti natūralių medžiagų, aliejų.
8. Drėkinantį kremą naudokite tik vakare, kai neplanuojate eiti į lauką.
9. Valgykite šviežių vaisių ir daržovių.
10. Venkite agresyvių prausimo priemonių.
Odos priežiūra žiemą – kokias klaidas daro daugelis ir kaip jos atsiliepia sveikatai?
Nors žmogaus oda yra tarsi „užprogramuota“ natūraliai saugoti kūną nuo žalingo aplinkos poveikio, tačiau žiemos metu jos funkcijas neigiamai paveikia sausas patalpų oras, drėgmė, vėjas ir šaltis. „Camelia“ farmacijos specialistė Karolina Vėgėlė primena, kad tai nėra vieninteliai veiksniai, kurie kenkia odos sveikatai – šaltuoju metų laiku mes darome ir odos priežiūros klaidas.
„Daugelis yra klaidingai įsitikinę, kad žiemos metu saulė neturi neigiamos įtakos odai ir nenaudoja apsauginių priemonių. Tiesa ta, kad šaltuoju metų laiku saulės aktyvumas yra sumažėjęs, tačiau ultravioletinių spindulių poveikis niekur nedingsta, dėl to būtina pasirūpinti odos apsauga. Neretai klaidų daro ir žmonės, turintys riebią odą – jie vangiai naudoja riebesnės konsistencijos kremus, nes bijo, kad šie produktai užkimš poras, tačiau iš netiesa.
Pavyzdžiui, jeigu ant odos yra bėrimų ar neužgijusių žaizdelių, atsiradusių dėl spuogų, jas būtina saugoti nuo neigiamo šalčio poveikio, nes tose probleminėse vietose nėra apsauginio barjero. Tinkamai neapsaugota oda galiausiai dehidratuoja ir išskiria dar daugiau perteklinio riebalo, kuris didina porų užsikimšimo tikimybę. Dėl to riebių ir maitinančių kremų naudojimas žiemą užtikrina odos riebalų balansą ir sveiką išvaizdą“, – aiškina K. Vėgėlė.
Ji tęsia, kad galima išskirti ir dar vieną dažną klaidą – naudojamus intensyviai drėkinamus kremus, kai lauke spaudžia aukšta minusinė temperatūra. Ši priemonė yra netinkamas pasirinkimas apsaugai nuo šalčio dėl jos sudėtyje esančio vandens, kuris ant veido ima šalti. Dėl to tiek vaikams, tiek suaugusiems reikėtų rinktis kremus nuo šalčio, kurių sudėtyje nėra vandens.
Klaidų pasekmės skaudžios
„Camelia“ farmacijos specialistė įvardija, kokias trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes odos sveikatai sukelia jos priežiūroje atliekamos klaidos žiemos metu:
- jeigu lauke yra aukšta minusinė temperatūra, o mes nenaudojame kremo, apsaugančio nuo šalčio, ar pamirštame tai padaryti, galime nušalti veidą, o tai kelia ilgalaikio kapiliarų pažeidimo ir sunkiai gydomo veido raudonio riziką. Be to, nušalimus lydi skausmas ir odos tempimas;
- jeigu vengiame naudoti maitinantį veido kremą, rizikuojame patirti ilgalaikes odos riebalų išsiskyrimo problemas. Oda taip pat išsausėja, pleiskanoja, atsiranda daugiau bėrimų ar lėtai gyjančių žaizdelių;
- jeigu nepasirūpiname tinkama savo kūno odos priežiūra, gali išsivystyti ilgalaikis jos išsausėjimas ar dermatitas – lėtinė liga, dėl kurios ima varginti niežulys ir tokie uždegiminiai pažeidimai kaip paraudimas, patinimas bei žaizdelės;
- jeigu dirbdami lauke nesirūpiname rankų apsauga nuo šalčio, jų oda praranda apsauginį barjerą, dėl to suskeldėja ir atsiranda kraujuojantys įtrūkimai, didinantys sunkių infekcijų riziką.
Siekiant išvengti gresiančių odos problemų ir norint užtikrinti jos gebėjimą natūraliai apsisaugoti nuo žalingų išorės veiksnių, būtina pasirūpinti tinkama veido ir kūno priežiūros rutina.
Tinkama veido priežiūra: ryto ir vakaro rutina
„Ryte veido odos priežiūrą pradėkite nuo jos prausimo švelniomis priemonėmis, kurios švariai nuplautų nakties metu išskirtus perteklinius riebalus ir paruoštų kitų priemonių naudojimui. Nuprausę veido odą, naudokite toniką (galite jį įtapšnoti pirštais), kuris atstato reikalingą neutralų pH. Kol oda drėgna, neliesdami jos užlašinkite pipete veido serumą – šią priemonę patariama rinktis pagal savo odos tipą. Tepti priemones ant drėgnos odos patariama dėl vienos itin svarbios priežasties – tai lemia jų efektyvumo padidėjimą“, – sako K. Vėgėlė.
Anot jos, rutiną geriausia užbaigti dieniniu, maitinančiu veido kremu, nepriklausomai nuo to, jūsų veido oda riebi ar ne. Taip pat būtų pravartu, kad šis kremas pasižymėtų apsauga nuo šalčio ir turėtų bent SPF15 apsaugą nuo saulės. Prieš išeinant iš namų nepamirškite pasitepti lūpų apsauginiu pieštuku, kuris apsaugos jų odą nuo suskeldėjimo.
Vakare veido odą prausti galima ir intensyviau, geriausia du kartus, kad pirmuoju su miceliniu vandeniu ar specialiu valikliu būtų tinkamai pašalintas makiažas ir naudotos įvairios kosmetinės priemonės, o antruoju naudoti odos tipą atitinkantį veido prausiklį, kuris užtikrins, jog po dienos ant odos neliko jokių nešvarumų ar naudotų priemonių likučių. Nuprausus odą, ją reikėtų tonizuoti ir palepinti serumu, o rutiną užbaigti paakių kremu ir naktiniu veido kremu.
„Vakarui patariama rinktis giliau veikiančias priemones su aktyviais komponentais – vitaminu C, retinoliu ir gydomosiomis rūgštimis, o turint tam tikrų odos problemų, jų sprendimui skirtas priemones. Jeigu vis dėlto kyla neaiškumų, kokia eilės tvarka sluoksniuoti priemones, tai darykite pradėdami nuo skysčiausios konsistencijos iš jų ir užbaikite tirščiausia“, – sako „Camelia“ farmacijos specialistė.
Kaip žiemą prižiūrėti kūną?
„Kūno odos priežiūros rutina ir ryte, ir vakare išlieka ta pati: geriausia rinktis 5,5 pH neutralią rūgštinę terpę atitinkančias, odą tausojančias, gelinės tekstūros prausimosi priemones, kurių sudėtis praturtinta pantenoliu, omega rūgštimis, šlapalu, alavijo bei avižų ekstraktais. Jeigu oda yra jautri ar pleiskanoja, vertėtų naudoti kreminės ar aliejinės tekstūros prausiklius, kuriuose gausu gydomųjų savybių turinčių augalinių aliejų, padėsiančių ne tik nuprausti, bet ir atkurti pažeistą odą“, – sako K. Vėgėlė.
Ji tęsia, kad po prausimosi, kol oda dar drėgna, vertėtų naudoti jos apsaugą stiprinantį losjoną ir užtikrinti reikiamą jo kiekį: visam kūnui apie 6 arbatinius šaukštelius. Jeigu lauke oras žvarbus, reikėtų papildomą dėmesį skirti ir rankų odai – mūvėti pirštines ir įprastus drėkinančius kremus pakeisti į maitinančius, riebesnės tekstūros, kurie suteiktų apsaugą nuo šalčio ir įtrūkimų, o jeigu jų išvengti nepavyktų, gydyti bevandeniais kremais, praturtintais vitaminais A ir E.
Yra papildomų priemonių, galinčių padėti
Žiemą odos sveikata ir grožiu galima pasirūpinti praturtinant mitybą produktais, kuriuose gausų gerųjų riebalų rūgščių: avokadais, lašiša ir kiaušiniais. Taip pat reikėtų vartoti kuo daugiau natūraliais vitaminais, antioksidantais ir skaidulomis prisotintų daržovių ir vaisių – bananų, morkų, obuolių, imbiero bei žalios spalvos daržovių.
„Atsižvelgiant į tai, kad reikiamų vitaminų ir mineralų paros dozių tik su tinkama mityba užtikrinti nepavyksta, žiemą pravartu vartoti žuvų taukus, kuriuose gausu omega riebalų rūgščių, puoselėjančių odos sveikatą. Omega rūgštys gali būti išgaunamos ir iš augalinės kilmės produktų, pavyzdžiui, linų sėmenų ar vynmedžio, todėl vaistinėse galima rasti ir papildų, skirtų veganams. Žiemą taip pat naudinga organizmo atsargas papildyti tokiais antioksidantais kaip cinkas, selenas ar vitaminas D“, – priduria „Camelia“ farmacijos specialistė.
Apie nušalusią rankų odą: kaip atskirti paprastą sudirgimą nuo užklupusios ligos?
Šaltuoju metų laiku itin kenčia rankų oda, ypač jei į lauką išeiname drėgnomis rankomis, gramdome apledėjusius automobilių langus ar imamės kitų darbų lauke be pirštinių. Vaistininkė pataria, kaip padėti sudirgusiai rankų odai ir ko vengti norint, kad ji išliktų sveika bei švelni.
„Vienas svarbiausių pagalbininkų nušalusiai rankų odai – rankų kremas. Šaltuoju metu reikėtų rinktis kremą su maitinamosiomis medžiagomis. Būtu puiku juo teptis prieš išeinant į lauką, po kiekvieno rankų bei indų plovimo, taip pat prieš einant miegoti. Žinoma, ne mažiau svarbu dėvėti pirštines. Tiesa, derėtų rinktis pagamintas iš švelnesnės, rankų nedirginančios medžiagos pirštines, kad rankų oda nebūtų pažeidžiama dar labiau“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Monika Matulaitytė.
Anot jos, labai išsausėjusiai rankų odai taip pat gali padėti parafino vonelės, kurios sušvelnina ir suminkština rankų odą bei nagų odeles – ši procedūra atliekama specialistų.
Kas labiausiai kenkia rankų odai?
Paklausta, kas labiausiai kenkia rankų odai žiemos metu, ji sako, kad didžiausią neigiamą poveikį sukelia būtent šaltis bei drėgmė.
„Rankos labiausiai kenčia šaltuoju metų laiku nedėvint pirštinių, rankų oda taip pat sausėja pernelyg dažnai naudojant dezinfekcinį skystį ir pamirštant ją pamaitinti rankų priežiūros priemonėmis. Dezinfekcinis skystis veikia natūralų odos pH – oda labiau dirginama. Vienas iš kenksmingų veiksnių odai – išėjimas į lauką drėgnomis rankomis. Esant vėsesniam orui už lango, daugelis mėgsta plaunant rankas jas pasišildyti po karšto vandens srove – tai lemia didesnį rankų sausumą. Prie to dar prisideda šildymo sezonas, kondicionieriai, šildytuvai. Namuose tinkamam drėgmės lygiui palaikyti padeda oro drėkintuvai“, – vardija vaistininkė.
Kalbėdama apie rankų kremų sudėtį, ji sako, kad bene dažniausiai juose sutinkami taukmedis ir sviestmedis – jie abu pasižymi stipriai maitinančiomis savybėmis.
„Žiemos metu rekomenduočiau rinktis kremą, į kurio sudėtį įeitų bičių vaško, sviestmedžio, taukmedžio, kanapių ar kitų maitinančių aliejų, gali būti šlapalo rūgšties ar keramidų. Taip pat svarbu tinkamas rankų kremo pH, padedantis atkurti rankų odos barjerą. Siūlyčiau vengti kremų, kurie savo sudėtyje turi parabenų, kvapiklių, eterinių aliejų. Be to, oda reikia rūpintis ne tik iš išorės, bet ir vidaus, tai galima padaryti tinkamai maitinantis ir papildant savo mitybą A, E, F, B grupės vitaminais“, – akcentuoja M. Matulaitytė.
Esant žemai temperatūrai ir pučiant vėjams, rankas galima nušalti ir per kelias minutes. Jei taip nutiko, vaistininkė pataria leisti galūnėms sušilti natūraliai.
„Nušalus rankas, jų nevalia trinti, nes taip galima tik pažeisti odą. Verčiau reikėtų sušildyti rankas pirštinėmis ar kitaip jas šiltai įvyniojus, stengtis sušilti iš vidaus geriant šiltus skysčius. Taip pat didelė klaida rankas kišti po karštu vandeniu – nušalusi oda nejaučia temperatūros, todėl taip galima ir nudegti. Šildant rankas, reikia turėti kantrybės ir papildomai jų nesutraumuoti“, – tikina vaistininkė.
Nušalusiai rankų odai: muilas – ne draugas
Vaistininkės teigimu, odos sudirgimas dėl šalto oro dažniausiai praeina greitai, naudojant įprastas rankų priežiūros priemones. Tačiau jei tai ne laikinas negalavimas, o odos liga, pavyzdžiui, dermatitas, egzema ir pan., ne taip lengva įveikti kamuojančius simptomus, šios ligos yra linkusios kartotis.
„Kaip atskirti? Odos ligos, priešingai negu laikinas sudirgimas, pasireiškia aršesniais simptomais, tokiais kaip kraujuojančios žaizdos, niežulys, įtrūkimai ir pan. Tuo tarpu sudirgimas dėl šalto oro dažniausiai pasireiškia sausa ir šiurkščia rankų oda. Jei pacientą kamuoja rimtesni simptomai, siūlyčiau kreiptis į gydytoją, mat čia jau reikalingas kombinuotas gydymas vaistais bei kosmetinėmis odos priežiūros priemonėmis“, – teigia ji.
Anot M. Matulaitytės, rankos gali sausėti ir dėl kitų, ne tik odos ligų, pavyzdžiui, sergant lėtinėmis ligomis: cukriniu diabetu, virškinimo trakto bei neurologinėmis ligomis, taip pat sutrikus skydliaukei. Lėtinių ligų atveju odos sausėjimas – tik vienas iš simptomų, todėl reikia atidžiai stebėti savo būklę ir kreiptis į gydytojus dėl tikslesnės diagnozės.
Bendraudama su į vaistinę užsukančiais pacientais, ji tvirtina dažniausiai pastebinti, kad žmonės nežino, jog turint odos ligas ar laikiną rankų sudirgimą, muilas – ne draugas.
„Muilas dar labiau pažeidžia odos barjerą, sausindamas ją. Dažnu atveju, ypač kamuojant odos ligoms, palaikydami higieną pacientai labai dažnai naudoja muilą, kuris ir sukelia odos ligų paūmėjimą. Todėl jie lieka nusivylę gydymu ir neretai klausia, kodėl laikydamiesi visų medikų rekomendacijų negali efektyviai pagerinti savo būklės“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Esant sudirgusiai rankų odai, vietoj muilo vaistininkė rekomenduoja naudoti švelnų aliejinį arba bemuilį prausiklį.